išrėžti

išrėžti
1 išrė́žti, išrė̃žti, -ia, ìšrėžė 1. tr. SD413, K, M, DŽ1 išpjauti, iškirpti (ppr. ką pailgą): Drobės ìšrėžiau du kavalkus ir paklojau – testa klojėjas Vlk. Dar gerai, kad neìšrėžė [audeklo] Eiš. Iš šitos eglės reiks išrė́žt lentų Ds. Išrė́žiau vienas nagines J. Dimus jau išrė́žei? Dglš. Išrė́žk man audeklo marškiniams Lš. Išrė́žė iš senio nugaros tris diržus BM146(Šd). Išrė́žė [iš odos] tokius šniūrukus kaip voteguo storumo Vvr. | refl. tr.: Išsirė́žk sau an marškinių, ba ir vaikščiosi su grynu pilvu Nč. Leisk man tau iš nugaros diržą išsirė́žti Š. ║ atmatuoti, paskirti (žemės plotą, sklypą): ^ Išrė̃š tau Dievas kalioniją Paseirin (Leipalingio kapinėse), kad tu jos tep nori! Lp. | refl. tr.: Tą lanką dvaras, lažininkus paleisdamas, buvo tyčia sau išsirėžęs Vaižg. 2. tr. SD418, BŽ78 išpjaustyti, išrantyti, išdrožti, išraižyti: Nusimovė nuo piršto žiedą su išrėžtu vardu, pravarde Brt. Žiede išrėžiama sužieduotuvių data rš. Ir imsi du sardonikso akmeniu ir išrėši ant jų vardus sūnų Izraeliaus Ch2Moz28,9. | refl. MitI226. 3. tr. išspausti, išbrėžti: Per laukus išrė́žtos didžiausios provėžos Mrj. Armotų ratai išrėžė gilias vėžes rš. | refl.: Išseko gera jo nuotaika, per visą kaktą jam išsirėžė raukšlė rš. ║ praminti, išvesti (kelią): Pro juos tę b[uv]o išrė́žtas naujas kelelis (ps.) Gs. 4. tr. Ds išpjauti, iškirsti (javus, žolę, medžius): Par dieną tą pievą išrė́žėm Pc. Čigonas išrėžė pradalgį ir atsigulė rš. Prieš karą jie daug girių išrė́žė Vdžg. 5. tr. kandžiojant išžudyti (ppr. apie žvėris): Kurmienės vištas a septynias [lapė] išrė́žusi Pj. Sykį vilkas įsisuka, tai jau visą būrį išrė́š Smln. Įlipo ant kopėčikės [šeškas], išrė́žė vištas Erž. Kad tik nepaveizėsi, tujau žiurkės būs išrė́žusios vištyčius Štk. Kaip reikia, vieno ūkininko susirgo arkliai, kito avis vilkas išrėžė, o beveik kiekvienoje sodoje aplinkui ėmė karvės sirgti ir daugumas išdvėsė LzP. 6. tr. DŽ šnek. drąsiai, smarkiai išsakyti, išdrožti: Jis išrė́žė, išrė́žė, kas jam reikėjo, ir viskas! Pun. Išrė́žiau viską akỹs Skdt. Išrė́žė anas jiem visą praudą Dglš. Visą teisybę ana išrė́žė anam Kv. Išrė́žiau, ką tik žinojau, daugiau nei neklausė Mrj. 7. tr. šnek. smarkiai išdainuoti: Kai įsidainavo, tai visokias dainas išrėžė Gs. 8. tr., intr. šnek. smarkiai išvalgyti, išgerti: Šitiek valgymo išrė́žt tokiam burlokui tai vieni juokai Dgl. Oi, jis išrė̃žia – nežymu, kad gėręs Slm. Pats gi su savo bernu išrėžė po kelis [stiklelius] Ašb. 9. intr. šnek. smarkiai suduoti, sudrožti, supliekti: Išrė́žė botagu kiaulei per šonus Arm. Paims bizūną, išrėš in skūrą, išvarys visą blogą natūrą! LTR(Ant). 10. refl. Brs šnek. pavykti, susiklostyti, susidėti aplinkybėms: Kažin kaip tau išsirė́š su tuo teismu? Užv. Prastai išsirė́žė su piningais – ištraukė visus Šts. Kaip tau par karą išsirė́žė? Šts. Puikiai išsirė́žė gyvenimas Šts. \ rėžti; aprėžti; atrėžti; įrėžti; išrėžti; nurėžti; parėžti; perrėžti; prarėžti; prirėžti; surėžti; užrėžti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • išrėžti — 2 išrė̃žti intr. 1. pasidaryti storam, papampti: Tie vaikai yra pilvaičiais išrė̃žusiais Plt. Išrė̃žusi karvė, nebepaeita, dobilų priėdusi Ggr. 2. pabrinkti, papursti: Išliję rugiai yr juo išrė̃žę, papurpę Šts. 3. pastirti: Buvo koja suputusi ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išręžti — 1. tr. Š įtempti, atstatyti: Galvą išręžęs, pasišiaušęs gyvolis prieš gyvolį eina grumtis J. Galvą išręžęs neša vilkas ėraitį Šts. Papurtęs galvą, išręžė sprandą I.Simon. Pagalop pamatė – ateinąs asilas, išręžęs krūtinę, ir taisos spirti Blv. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrėžti — vksm. Iš ódos išrėžk dir̃žą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išgriežti — tr., išgriẽžti, ia, ìšgriežė Kp, Slm 1. išpjauti, išrėžti: Išgriežk pečiui kaktą (skylę, kai jau pečius išplūktas) Ds. Išgriežk duonos minkštimą Dglš. 2. išgremžti, išlupti: Išgriežk votį J. Ìšgriežiau bul bos akelę Slm. Bul bų akelės reikia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškirpti — 1 iškir̃pti, ìškerpa, o tr. 1. žirklėmis išrėžti iš viso gabaliuką: Kiauliaropės vainiklapiai giliai iškirpti rš. | prk.: Per saulės užtemimus mėnulis labai švariai iškerpa saulės dalį rš. | refl. tr.: Jei kas tave išgandino, tai pritykojęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išskelti — išskelti, ìšskelia, išskėlė tr. K, Š; M 1. DŽ1 skeliant padaryti: Iš to lenkto uosio galėsim išskelti šlajom pavažas Sml. Iš balto diemedėlio išskelsiu irklelį LTR(Mrj). Ei išskel̃s, išskel̃s baltas lentužėles, dirbdins naujas staklužėles JV49.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • akis — akìs sf. (4) 1. regėjimo organas: Ãkys mėlynos, melsvos, juodos, rudos, pilkos, žalsvos, tamsios Rm. Kęstutis lyties buvo aukštos, sausas, akys žiburiuojančios, skaisčio veido S.Dauk. Balkšvos ãkys (išgėręs), ką jis bematys? Kp. Vaiko ãkies… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprėžti — 1 aprėžti tr., aprė̃žti, ia, àprėžė 1. Š apipjauti, apkirpti: Atskrabas aprėžk dėl naginių vaikams J. Kūdikius aprėžti (jiems drobę sukirpti) N. | refl. J. 2. kuo aštriu apibrėžti, įpjauti aplink: Peiliu aprėžia aplink mano galvą ir ėmęs skūrą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aprėžti — 2 aprė̃žti intr. pastirti: Suputusio žmogaus pirštai yr išsiplėtę, aprėžę Šts. rėžti; aprėžti; išrėžti; parėžti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atrėžti — 1 atrėžti 1. tr. R38, N, Š, DŽ atpjauti, atkirpti dalį iš didesnio gabalo: Atrėžk drobės, tai pasiūsiu marškinius Nč. Prasta medžiaga, bet kai jau buvo atrėžta, turėjau imt Srv. Atrėžk man aršiną gelumbės Rk. Atrėžė stuomenuką LTR(Ldvn). Atrėžęs… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”